Lėtinio periodontito gydymu siekiama pašalinti uždegimą ir sustabdyti ligos progresavimą. Kiekvienas gydymas yra individualus – jo apimtis ir trukmė priklauso nuo ligos stadijos, pažeistų dantų skaičiaus ir paciento bendros sveikatos būklės – kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo daugiau natūralių dantų pavyksta išsaugoti ir tuo geresni ilgalaikiai rezultatai.
Kraujuojančios, patinusios ar atsitraukusios dantenos dažnai būna pirmi lėtinio periodontito požymiai. Ankstyva diagnostika ir gydymas padeda sustabdyti ligą ir išsaugoti kuo daugiau dantų.
Atvykite konsultacijaiLėtinis periodontitas (dar žinomas kaip parodontozė) – tai lėtinė uždegiminė liga, kurios metu, dėl bakterinių apnašų kaupimosi aplink dantis, palaipsniui pažeidžiami juos supantys audiniai: dantenos, periodonto raiščiai ir alveolinis kaulas. Tai viena dažniausių dantų netekimo priežasčių.
Ligą sukelia minkštosios apnašos, kurios kaupiasi ant dantų paviršių. Nepakankamai gerai valant dantis, apnašos greitai kietėja ir virsta dantų akmenimis. Vystosi didesnis uždegimas dantenose, jos ima kraujuoti, ilgainiui pažeidžiamas periodonto raištis, ima tirpti kaulas, ko pasekoje formuojasi dantenų kišenės ir dantys darosi paslankūs.
Didžiausias pavojus – periodontitas vystosi lėtai ir neskausmingai. Daugelis pacientų problemą pastebi tik tada, kai atsiranda dantų paslankumas. Tačiau anksti diagnozuota liga yra sėkmingai valdoma ir sustabdoma.
Dvi ligos stadijos, kurių eiga ir prognozė skiriasi:
Kreipkitės į periodontologą, jei pastebėjote bent vieną iš šių požymių:
Svarbu: jei pastebėjote bent vieną simptomą, nelaukite – kuo anksčiau pradėtas gydymas, tuo daugiau dantų pavyks išsaugoti.
Jei pastebėjote kraujuojančias ar patinusias dantenas – tai Jūsų organizmo signalas veikti. Gydytoja periodontologė Svetlana Jurginaitienė atliks išsamią diagnostiką ir sudarys individualų periodontologinio gydymo planą.
Užsiregistruokite konsultacijaiKiekvienas periodontologinio gydymo planas yra individualus – jis priklauso nuo ligos stadijos, pažeistų dantų skaičiaus ir Jūsų bendros sveikatos būklės. Gydytoja periodontologė Svetlana Jurginaitienė taiko šiuolaikines metodikas, siekdama maksimaliai išsaugoti Jūsų natūralius dantis.
Pirmojo vizito metu gydytoja periodontologė atlieka išsamų burnos ertmės tyrimą. Specialiu zondu matuojamas kišenių gylis aplink kiekvieną dantį, vertinamas dantenų kraujavimas, dantų paslankumas. Duomenys fiksuojami periodontologiniame žemėlapyje – tai leidžia tiksliai nustatyti ligos sunkumą ir pažeidimo vietą. Atliekamos rentgenogramos (panoraminė ir/arba periapikalinės nuotraukos), kurios parodo kaulinio audinio būklę. Peržiūrima Jūsų medicininė istorija, aptariami simptomai, rizikos veiksniai ir lūkesčiai. Konsultacijos pabaigoje gaunate aiškų individualų gydymo planą su numatomomis procedūromis ir orientacinėmis kainomis.
Tai pirmasis aktyvaus gydymo etapas. Burnos higienistė arba gydytoja atlieka profesionalų dantų valymą – pašalina dantų akmenis, minkštąsias apnašas ir pigmentinį apnašą nuo dantų paviršiaus. Naudojami ultragarsiniai instrumentai ir „Air-Flow” technologija. Šis etapas yra esminis – be švaraus dantų paviršiaus tolimesnis gydymas nebus efektyvus. Taip pat parenkamos individualios burnos higienos priemonės (tarpinis šepetėlis, siūlas, skalavimo skystis) ir išmokoma tinkamos valymo technikos. Gera kasdienė higiena – 50 % gydymo sėkmės.
Pagrindinis nechirurginio periodontologinio gydymo etapas. Gydytoja specialiais instrumentais ar ultragarsine įranga kruopščiai valo dantų šaknis po dantenomis – pašalina bakterines apnašas ir dantų akmenis iš patologinių kišenių. Šaknų paviršius nušlifuojamas (poliruojamas), kad dantenos galėtų vėl priaugti prie danties. Procedūra atliekama su vietine nejautra, todėl neskausminga. Paprastai reikia kelių vizitų, kas 1–2 savaites, kol bus išvalyti visi pažeisti dantys. Po procedūros gali trumpai padidėti dantų jautrumas – tai normali organizmo reakcija.
Praėjus 6–8 savaitėms po giluminio valymo, gydytoja pakartotinai išmatuoja kišenių gylį ir dantenų būklę. Dažnu atveju – ypač esant lengvam ar vidutiniam periodontitui – kišenės smarkiai sumažėja arba visiškai išnyksta, kraujavimas sustoja, dantenos atgauna sveiką spalvą. Jei kai kuriose vietose kišenės išlieka gilesnės nei 5 mm ir gydymas negali būti sėkmingas vien nechirurginėmis priemonėmis, gydytoja rekomenduoja chirurginį gydymą.
Chirurginis periodontologinis gydymas taikomas tada, kai gilios kišenės (daugiau nei 5–6 mm) neleidžia efektyviai išvalyti šaknų paviršiaus nechirurginiu būdu. Dažniausiai atliekama lopo operacija: vietinės nejautros sąlygomis dantenos atsargiai atidengiamos, kad gydytoja galėtų tiesiogiai matyti šaknų paviršių ir kaulinį defektą. Šaknys kruopščiai nuvalomos, o esant galimybei – naudojamos regeneracinės medžiagos ir membranos, skatinančios kaulinio audinio atsikūrimą. Dantenos susiuvamos atgal. Šiuolaikinė lopo operacija yra minimaliai invazyvi procedūra – pacientai dažniausiai grįžta prie įprastinės veiklos jau kitą dieną. Rezultatas: dantys tampa tvirtesni, kišenės sumažėja, atsiranda galimybė tinkamai prižiūrėti dantis namuose.
Tai pats svarbiausias ilgalaikis žingsnis. Periodontitas yra lėtinė liga – jis nekontroliuojamas, bet valdomas. Kad rezultatai išliktų, būtini reguliarūs profilaktiniai vizitai pas periodontologą ir burnos higienistę – paprastai kas 3–6 mėnesius, priklausomai nuo individualios rizikos. Vizitų metu vertinama dantenų būklė, šalinamos naujos apnašos, koreguojamas higienos planas. Jei apnašos vėl susikaups – liga sugrįžta, ir pakartotinis gydymas dažniausiai yra sudėtingesnis. Reguliari priežiūra – Jūsų investicija į dantų ilgaamžiškumą.
Konsultacijos metu gydytoja atsakys į Jūsų klausimus, aptars galimybes ir pateiks preliminarią kainą.
Užsiregistruokite konsultacijaiDažniausi požymiai – kraujuojančios, paraudusios ar paburkusios dantenos bei nemalonus burnos kvapas. Ligai progresuojant gali atsirasti dantenų atsitraukimas, dantų paslankumas ir pakitęs sąkandis – tai signalai, kad reikalinga specialisto konsultacija.
Taip – konsultacijos metu įvertiname dantenų būklę specialiu zondu ir patikrinu, ar nėra uždegimo bei kaulinio audinio nykimo. Prireikus atliekami rentgeno tyrimai, kurie padeda tiksliai patvirtinti diagnozę.
Esant periodontitui dažniausiai rekomenduojami antibakteriniai skalavimo skysčiai, pavyzdžiui, su chlorheksidinu – jie padeda mažinti apnašas ir dantenų uždegimą. Konsultacijos metu parinksime Jums tinkamiausias priemones ir paaiškinsime, kaip jas saugiai naudoti namuose.
Pats periodontitas nėra užkrečiama liga, tačiau jį sukeliančios bakterijos gali būti perduodamos per seiles. Todėl, jei artimas žmogus serga dantenų liga, rekomenduojama nesidalinti dantų šepetėliais, indais ar stalo įrankiais.
Taip, periodontitas yra gydomas – pirmiausia pašaliname bakterijas iš dantenų kišenių atlikdami giluminį valymą. Jei reikia, taikomas ir chirurginis gydymas, padedantis atkurti pažeistus audinius bei stabilizuoti situaciją.
Ankstyvoje stadijoje, kai yra tik gingivitas (dantenų uždegimas), procesą galima visiškai sustabdyti ir atkurti sveikatą. Pažengusio periodontito atveju ligos visiškai „atsukti atgal“ nebegalime, tačiau tinkamu gydymu galime ją sėkmingai kontroliuoti ir išsaugoti Jūsų dantis.
Laiku pradėjus gydymą ir laikantis tinkamos burnos higienos, dantis galima išsaugoti daugelį metų. Negydomas periodontitas gali lemti dantų netekimą, todėl ankstyva intervencija yra itin svarbi.
Periodontitas savaime nepraeina ir be gydymo neišnyksta. Tačiau tinkamai gydant ir reguliariai prižiūrint burnos sveikatą, ligą galime sėkmingai kontroliuoti, kad išsaugotumėte savo dantis ir ji nepaveiktų Jūsų gyvenimo kokybės.
Jūsų patogumui pasirinkite Jums artimiausią kliniką Vilniuje ir vizitui patogų laiką.
Klinikos Vilniuje